už

už- praef. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. veiksmo kryptį už ko nors: užkìšti, užkrìsti, užlį̃sti, užmèsti. 2. veiksmo kryptį ant viršaus: uždė́ti, užkélti, užklóti, užlìpti. 3. pasirodymą trumpam, darant vingį: užbė́gti, užeĩti, užnèšti, užvažiúoti, užriẽsti. 4. kliūčių sudarymą, tarpo pašalinimą: uždarýti, užkálti, užkàsti, užtvérti, užver̃sti. 5. veiksmą, einantį po kito veiksmo ar prieš jį: užsigardžiúoti, užgérti. 6. pakenkimą, pagadinimą: uždúoti (nuodų), užgalą́sti, užšérti. 7. nuvarginimą; nužudymą: užbučiúoti, užkuténti; užmùšti, užkapóti. 8. išankstinį veiksmą: užpir̃kti, užprašýti, užsakýti. 9. veiksmą, duodantį naudos, uždarbio: uždìrbti, užmazgóti, užravė́ti, užver̃pti. 10. ką nors dalijančią ribą: užbrė́žti, užbrìsti, užpjáuti. 11. mažybės veiksmą: užgaĩšti, užką́sti. 12. per ilgai užtrunkantį veiksmą(su sangrąžiniais veiksmažodžiais): užsibū́ti, užsikalbė́ti, užsidė́ti, užsižiūrė́ti. 13. pradžios veiksmą: uždainúoti, uždègti, užjuodúoti, užkaũkti. 14. momentinį veiksmą: uždaũžti, uždíegti, užrìkti. 15. vien veiksmo galą: užáugti, užgiñti, užgýti. 16. individualios reikšmės veiksmą: užgáuti, užstóti, užtèkti, užtìkti. II. daiktavardžio vediniai su juo žymi: 1. vietą, esančią už ko nors: ùžantis, ùžausis, ùžkalnė, ùžkrosnis. 2. iš veiksmo kilusį daiktą: ùždarbis, ùžgaida, ùžmojis, ùžrašas, ùžtvara. III. būdvardžių vediniai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių: ùždaras, užgaulùs, ùžkilas, užmaršùs.